Paukščiai ant ledo

Loretos Jastramskienės romanas „Paukščiai ant ledo“ – tai pasakojimas apie sudėtingą permainų laiką Lietuvoje, kupiną vilties ir nusivylimų, pasišventimo ir abejonių, neaiškios rytdienos nuojautų. 

1993-iųjų refleksija, kai Lietuva galutinai išsivadavo iš okupacijos, bet ne iš vidinių prieštaravimų tarp buvusio režimo palaikytojų ir jam besipriešinusių, įprasminama romano veikėjo žodžiais: „Gyvenimas sudėtas iš tokių aplinkybių, kai gali būti šventasis arba niekšas. Pasirenki pats.“

Dvidešimt romano skyrių pavadinti veikėjų, kompozitorių vardais ir muzikos atlikimo terminais, atspindinčiais veikėjų išgyvenimų dinamiką, pasakojimo ritmą. Muzikos ir istorinės prievartos fonai kūrinyje susilieja, po pusšimčio okupacijos metų vis dar ieškant atsakymo į klausimą – ar tai, ką suteikė išsilaisvinimas, vyksta po lūžio, ar šis dar laukia ateityje.

Viršelio dailininkas Zigmantas Butautis